Pionierių stovyklos
Kas mes? Esame VU TSPMI III kurso politikos mokslų studentės.
Apie ką projektas? Apie lietuvių patirtį pionierių stovyklose, nes daug Lietuvos vaikų dalyvavo vietinėse ir kitų Sovietų sąjungos šalių pionierių stovyklose. Mus domina subjektyvi vaiko patirtis stovykloje bei patirčių reikšmė besiformuojančiam individui Sovietų Sąjungos kontekste. Viliamasi, kad stovyklų patirčių analizė, kaip svarbus visuomeninis patyrimas tuo laiku, galėtų parodyti, kaip stovyklose galėjo reikštis ideologija bei kaip pionierių stovyklos - svarbi ideologinė grandis socialistinėje struktūroje - atspindėjo Sovietų Sąjungos sistemą.
Apie pionierių stovyklas
Sovietų Sąjungoje vaikai buvo ideologiškai auklėjami nuo pat vaikystės, siekiant formuoti pasaulėžiūrą tinkama ideologine linkme ugdant paklusnią tarybinę liaudį. Pionierių stovyklos – smagi ir nekalta patirtis besiformuojančioje vaiko pasaulėžiūroje, tačiau visa tai buvo statoma ant stipraus ideologinio pamato. Stovyklos pasižymėjo fizinio aktyvumo, veiklos gamtoje skatinimu. Jos burdavo didelius skaičius vaikų, kurie kartais iki mėnesio galėdavo patirti savarankišką gyvenimą už namų ribų. Be aktyvaus ir kūrybinio laiko praleidimo vaikai privalėdavo atlikti ir tam tikras ideologines praktikas: mūvėti uniformas, ryte ir vakare dalyvauti rikiuotėse, pagerbiant Sovietų Sąjungos lyderius. Svarbus rikiuočių elementas – Sąjungos vėliavos iškėlimas, dažnu atveju Sąjungos himno giedojimas – visa tai estetiškai susijungdavo minioje vaikų su identiškomis uniformomis, kepuraitėmis ir dar labiau stiprinant oficialumo įspūdį – kaklaraiščiais.
© Nuotrauka: http://inx.lv/VPaK
Idėja ir tikslas
Projekte domimasi, kaip stovyklose galėjo reikštis ideologija, kaip jos atspindėjo pačią sistemą, ar padarė įtaką vaiko ateičiai, kaip patys dalyviai interpretuoja savo patirtį stovyklose bei jų reikšmę. Ši tema aktuali visuomenei, nes padeda įsigilinti į sovietines praktikas kasdieniniame gyvenime, geriau suprasti ir reflektuoti to meto procesus, visgi pionieriai buvo svarbi ideologinė grandis visoje sistemoje. Taip pat manome, kad sovietinės visuomenės istorinis-antropologinis tyrimas svarbus, nes padeda geriau suprasti ir posovietinę visuomenę, kuri be nuodugnaus ir gilaus žvilgsnio į sovietinę praeitį yra neįsivaizduojama. Nemaža dalis dabartinių Lietuvos gyventojų buvo vaikai sovietmečiu, todėl įdomu, su kokia sistema susidurdavo vaikai, išvykę į stovyklas, kaip jie atpažįsta ideologinius pėdsakus savo atsiminimuose.
Kaip buvo vykdomas?
Tyrimui pasirinktas kokybinis metodas ir atlikti keturi pusiau struktūruoti giluminiai interviu, suteikiantys daugiau galimybių pažinti apklausiamąjį asmenį ir unikalią asmeninę patirtį iš socialinės antropologijos pusės bei leidžiantys lanksčiau ir efektyviau reaguoti į respondentų atsakymus. Du interviu buvo Lietuvos pionierių stovyklų tema, kiti du – apie patirtį visasąjunginėje pionierių stovykloje Arteke. Atsirenkant informantus svarbu buvo ir tai, kad dėl COVID-19 ir įvesto karantino režimo būtų įmanoma susisiekti su informantais, gauti kuo kokybiškesnę medžiagą, todėl ir buvo taikomas netikimybinės atrankos tipas, kuris turi tikslinės ir patogiosios atrankos bruožų.
© Nuotrauka: http://inx.lv/VPa1